PROJEKTAS "KOMPLEKSIŠKAI TEIKIAMŲ PASLAUGŲ ŠEIMAI ORGANIZAVIMAS IR TEIKIMAS TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE"

Siekiant suteikti Telšių rajono šeimoms ir jose augantiems vaikams kompleksiškai teikiamas paslaugas Telšių rajone startuoja projektas "Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai organizavimas ir teikimas Telšių rajono savivaldybėje". Planuojama, kad šio projekto veiklos bus suteiktos mažiausiai 450 Telšių rajono gyventojų. Bus vykdomos šios veiklos:
1. Pozityvios tėvystės mokymai jaunoms šeimoms ar poroms, planuojančioms kurti šeimas, besilaukiančioms ir kūdikius auginančioms šeimoms, tėvams, auginantiems vaikus. Bus organizuojami mokymai, seminarai, individualūs ir grupiniai užsiėmimai, refleksijos pagal poreikį siekiant padėti šeimoms kurti ir išlaikyti darnų santykį, padėti rasti atsakymus į probleminius / kūno pokyčių (esant nėštumo, žindymo laikotarpiui) klausimus, ugdyti pozityvų mąstymą, skatinti pozityvių auklėjimo metodų taikymą šeimose.
2. Psichosocialinė pagalba bus organizuojama asmenims (šeimoms), patyrusiems krizę, išgyvenantiems netektis, atsidūrusiems įvairiose sudėtingose situacijose. Pagalba bus teikiama individualiai ir grupėse pagal poreikį, asmenų grupes, amžių.
3. Mediacijos paslaugos bus skiriamos alternatyvaus šeimos narių ginčo sprendimo būdui parinkti, siekiant taikiai išspręsti ginčą, tarpusavio konfliktus. Paslauga bus teikiama neteisminiam civilinių ginčų taikinamajam tarpininkavimui.
4. Šeimos įgūdžių ugdymo ir sociokultūrinės paslaugos organizuojamos siekiant stiprinti ir ugdyti įgūdžius, reikalingus kasdieniniame šeimos gyvenime, skatinant kartu spręsti šeimos problemas tariantis ir bendraujant, skatinant ir mokant stiprinti tarpusavio ryšius, kuo daugiau laiko skiriant bendravimui su vaikais ir kitais šeimos nariais, organizuojant šeimos įvairesnį laisvalaikį.
5. Vaikų priežiūros paslaugos bus teikiamos siekiant sėkmingai derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus.

Paslaugų šeimai teikimo koordinavimo veiklą "vieno langelio" principu vykdys Telšių socialinių paslaugų centro padalinys – Telšių bendruomeniniai šeimos namai.

Kontaktai:
Rambyno g. 24, Telšiai
El.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
Socialinė darbuotoja Ževile Leonienė.
Tel. +37068406902
Darbo laikas: nuo 9.00 iki 18.00 val. kiekvieną darbo dieną.
Taip pat informaciją galite sekti Facebook paskyroje „Kompleksinės paslaugos“
Telšių rajono savivaldybės tinklalapyje  http://www.telsiai.lt/go.php/lit/Projektas-kompleksiskai-teikiamu-paslaugu-seimai-organizavimas-ir-teikimas-telsiu-rajono-savivaldybeje

Mikčiojimas

Daugelis mano, kad mikčiojimas atsiranda vaikui ko nors išsigandus. Daugiausia tai - nervinių sutrikimų pasekmė. Išgąstis - tik postūmis į mikčiojimą. Daug vaikų išsigąsta, bet sveika nervinė sistema sugeba su tuo susitvarkyti. Postūmiu dar gali būti infekciniai susirgimai ir fizinių bei protinių apkrovų gausa.
Jei vaikas mikčioja, yra verksmingas, dažnai nervingas, susijaudinęs, blogai miega, greitai raudonuoja ar atvirkščiai - bąla, greitai ir stipriai prakaituoja, tai liudija apie vegetacinės nervų sistemos pažeidimus. Tėvai, kurių vaikai mikčioja, turi padaryti labai svarbią išvadą: negalima visą dėmesį sutelkti vien tik į vaiko kalbą. Reikia stiprinti visą vaiko organizmą, o visų pirma užtikrinti teisingą, atitinkantį vaiko amžių, dienos režimą ir ramią namų aplinką.
Gera žinia ta, kad mikčiojimas išgydomas. Liaudies medicina sukaupė nemažą patirtį kaip atsikratyti mikčiojimo. Yra nemažai būdų, kurie nekenkia vaiko sveikatai. Vienas iš jų - užsikišus ausis garsiai deklamuoti eilėraštį ar skaityti tekstą, negalvojant apie žodžių tarimą. Jei mikčiojimą iššaukė išgąstis, reikia padaryti kažką panašaus į bokso kriaušę. Tegu vaikas boksuoja ir su kiekvienu smūgiu taria kirčiuodamas tą skiemenį, kuris sunkiau sekasi (pa, me, vo, te ir t.t.) Mikčiojantis vaikas gali save ,,erzinti" tardamas žodį ar skiemenį kelis kartus (pa, pa, pa..., ke., ke., ke..., pienas, pienas, pienas..., varlė, varlė, varlė...ir kt.).
Kartu su mikčiojimu neretai pasitaiko ir veido ar kalbos padargų raumenų tikai (nevalingas raumenų susitraukimas). Čia labai efektyvus negatyvaus poveikio metodas. Jis labai paprastas: reikia tyčia kartoti įkyrius judesius (kilnoti petį, mirkčioti, šnirpščioti nosimi ir kt.). Galima ir kraštutinė
priemonė (daugiau tinkanti vyresniame amžiuje): vieną mėnesį nevesti vaiko į mokyklą ar į darželį. Tris pirmas dienas kiek galima apriboti kalbėjimą (jei moka rašyti, tegul rašo). likusias dienas kalbėti dainuojant (jei kalbėti, tai kuo mažiau). Jokiu būdu vaiko nebarti, neleisti prie televizoriaus ir kom -
piuterio.
Visi šie pratimai nevalingus judesius pakeičia į valingus - kontroliuojamus. Viskas labai paprasta. Reikia tik laiko, kantrybės ir geranoriškumo. Kitaip geidžiamų rezultatų greitai nebus.

Logopedė VirginijaVandzinskienė

Į pagalbą logopedas

Gerai išsivystęs taisyklingas kalbėjimas – viena iš svarbiausių sėkmingą vaiko mokymąsi nulemiančių prielaidų. Įvairūs kalbėjimo raidos sunkumai neišvengiamai turi įtakos mokymuisi. Be to, tai trikdo bendravimą su aplinkiniais, traumuoja vaiko psichiką. Mokiniai, turintys kalbėjimo sutrikimų, labai sunkiai įgyja taisyklingos rašybos įgūdžius, sunkiai išmoksta skaityti. Tai trukdo mokytis matematikos ir gamtos pažinimo dalykų. Todėl svarbu išmokyti vaiką taisyklingai tarti garsus dar iki mokyklos.

Logopedinių pratybų metu su ikimokyklinukais mokoma tarti garsus ir juos įtvirtinti kalboje. Turtinamas vaiko žodynas, plėtojama rišlioji kalba, formuojamas gramatinės kalbos taisyklingumas, lavinama atmintis, mąstymas, erdvinis suvokimas, vaizduotė. Labai didelis dėmesys skiriamas smulkiosios ir bendrosios motorikos lavinimui bei taisyklingam kvėpavimui.

Dabartiniu metu vis dažniau susiduriama su vaikais, kurie nuo mažų dienų sodinami prie televizorių, kompiuterių, išmaniųjų telefonų. Tėvai labai mažai bendrauja su vaikais gyva šnekamąja kalba, palieka vaiką saviugdai. Nors tėvai džiaugiasi vaiko pasiekimais šioje srityje, bet visapusis vaiko vystymasis sustoja, jo kalba lieka pradinėje stadijoje. Praktikoje teko susidurti su tokiu atveju: 3 m. vaikas nekalbėjo, nerodė jokių emocijų, interesų. Teko įdėti daug pastangų, kad jis pradėtų judėti , žaisti, šypsotis, džiaugtis ir reikšti kitas emocijas. Pradėjo pamažu „busti“ ir jo kalba. Dabar vaikas pasivijo savo bendraamžius, jo emocinis ir fizinis brandumas normalus.

Mokyklinio amžiaus vaikai pratybų metu mokomi garsinės analizės ir sintezės, lavinama jų foneminė klausa, atliekamos garsų diferencijavimo pratybos. Mokant gramatikos, ilgesnis laiko tarpas skiriamas vienai ar kitai taisyklei įsisavinti. Taip susidaro tvirtesni rašymo įgūdžiai. Mokiniai mokomi bendrauti, reikšti savo mintis, tiria žodžių sandarą ir junginius, gramatines reikšmes. Lavinama rišlioji kalba, plečiamas žodynas, mokoma kalbos išraiškingumo. Tam naudojami įvairūs mokymo metodai: žaidimo, diskusijų, klausimų – atsakymų, užduoties analizės, grupinio darbo ir kt. Pagrindinis sunkumas dirbant su specialiųjų poreikių mokiniais yra tai, kad jie neturi mokymosi motyvacijos, sutrikusi jų emocinė būsena: jie arba hiperatkyvūs, arba pasyvūs. Daug tenka padirbėti aiškinant vaikui papildomų kalbos užsiėmimų naudą. Praktikoje buvo vienas mokinys, kuris tai suprato ir lankė užsiėmimus net tada, kai jam jau nebereikėjo. Berniukas pasiekė puikių rezultatų.

Gerbiami tėveliai, pastebėjus kalbos ar kalbėjimo nesklandumus, reikia kuo anksčiau kreiptis į logopedą, negalvoti, kad vaikai, turintys specialiųjų poreikių yra kitokie, negabūs ar pan. Visi mes turime tokių poreikių (nemokame groti, dainuoti, šokti, remontuoti mašinos, vairuoti ir t.t). norėdami išmokti, kreipiamės į specialistus ir mokomės. Čia tas pats, tik kita sritis. Ne visi turi kalbos dovaną. Kalbą reikia tobulinti ir lavinti. Beveik visi mokiniai, lankę logopedinį kabinetą, ateina į pirmą klasę įgiję gerus tarimo, o į penktą klasę išeina turėdami pakankamus rašymo įgūdžius. Tam mūsų mokykloje yra puikios sąlygos: mažiausias sutrikimas pastebimas ir koreguojamas (suteikiama pagalba). Kviečiu visus tėvelius, kurių vaikai lanko logopedinį kabinetą domėtis, ką ir kaip dirba logopedas, aktyviai dalyvauti ugdymo princese, stebėti vaiko pažangą, konsultuotis, jeigu kas nors neramina. Tik bendromis jėgomis galime padėti savo vaikams.

 

Logopedė Virginija Vandzinskienė

 

1. Vadovauja specialiosios ugdymo komisijos darbui, diagnozuoja mokinių kalbos ir komunikacijos sutrikimus, įvertina mokymosi sunkumus ir poreikius. Bendradarbiauja su Telšių rajono pedagogine psichologine tarnyba.

2. Komplektuoja vaikų grupes, organizuoja grupines ir individualias pratybas, lavinančias sutrikusios kalbos ir komunikacijos funkcijas.

3. Bendradarbiauja su mokytojais, tėvais, konsultuoja juos dėl kalbos ir komunikacijos sutrikimų.

Paskutinį kartą atnaujinta ( Antradienis, 06 Lapkritis 2018 08:41 )